Kriptovaliutos

Kas yra kriptovaliuta?

Kriptovaliuta – tai P2P skaitmeniniai pinigai, dar vadinami „stebuklingais internetiniais pinigais“.

Paprasčiausias būdas suprasti kriptovaliutą yra tai, kad ją galima naudoti mokėjimams atlikti, tačiau ji nėra išleista centrinio banko. Vietoje to kriptovaliutą generuoja programinė įranga, užšifruojanti sandorių duomenis, kuriuos valdys ir saugos jos savininkas.

Kriptovaliutos tikslas yra sukurti finansinę sistemą, nepriklausančią nuo senųjų bankinių sistemų: pinigus, kurių neįmanoma paimti be savininko leidimo. Kitais žodžiais tariant, jų negalima įšaldyti, konfiskuoti, jų neveikia infliacija ir į jų rinką nesikiša ir šios rinkos nevaldo jokia vyriausybė ar įmonė. Tokiu tikslu buvo sukurtas bitkoinas – pirmoji ir geriausiai pasaulyje žinoma kriptovaliuta.

Kriptovaliutos, tokios kaip bitkoinas, yra atsparios savavališkai infliacijai. Bitkoinų kiekis yra fiksuotas ir žinomas – bet kas gali patikrinti apyvartoje esančių bitkoinų kiekį ir gali tikėtis, kad bendras numatytasis kiekis (bitkoinų atveju – 21 milijonas monetų) niekuomet nebus viršytas. Taip yra todėl, kad kriptovaliutą apibrėžiančias taisykles nustato programinis kodas, o ne pasaulio lyderių pageidavimai.

Kriptovaliutų įtaka bankininkystei

Pasirodo, kad kriptovaliutų privalumai (pigūs ir tikslūs sandoriai) greitai keičia centrinių bankų požiūrį į pinigus. Didžioji dalis pasaulio pinigų jau yra skaitmeniniai – gyventojų santaupos parodomos internetinėse sąskaitose, prižiūrimose bankų ir mokėjimo įmonių, tokių kaip „Visa“ ir „Mastercard“. Sąskaitos balansas išreiškiamas atitinkamos valstybės dekretiniais pinigais, pvz., doleriais JAV ir eurais ES valstybėse.

Yra daugybė privalumų turint vieną sąskaitą pervedimams, sąskaitų apmokėjimui ir prekybai. Tačiau dekretiniai pinigai turi savų trūkumų. Vyriausybės gali sumenkinti jų vertę, pridarydamos didelių nacionalinių skolų dėl netinkamo finansų valdymo ir pertekliaus. Kriptovaliuta veikia priešingai ir atlieka priešnuodžio vaidmenį.

Kai įprasti tarptautiniai banko pervedimai yra brangūs ir įprastai trunka kelias dienas (kartais pasimeta perdavimo metu), kriptovaliutos sandoriai įvyksta akimirksniu ir kartais kainuoja vos kelis centus.

Finansų valdymas kriptovaliutų pagalba tampa vis paprastesnis, tačiau mes manome, kad asmeniniam finansų valdymui naudojant kriptovaliutas įgyvendinti prireiks dar kelių metų.

Kriptovaliutų gimimas

Mums jau pažįstamą kriptovaliutą 2008 metais sukūrė nežinomas programuotojas pseudonimu Satoshi Nakamoto. Nors ir kilęs iš jau esamų technologijų, tokių kaip atvirojo rakto kriptografija, Nakamoto proveržis buvo „dvigubo išlaidavimo“ problemos sprendimas.

Iš esmės bitkoino kūrėjas surado būdą išvengti monetų leidimo daugiau nei viename sandoryje tuo pat metu. Tai pasiekiama naudojant sistemą, vadinamą „darbo įrodymu“, kurioje kasėjai – žmonės, naudojantys kompiuterius, patvirtinančius tinklo veiklą – turi išspręsti sudėtingą matematinę problemą, kad užsitarnautų teisę pridėti naujų sandorių bendrame įrašų žurnale. Tam skirtos pastangos ir resursai neleidžia pridėti prieštaringų sandorių prie blokų grandinės, t. y. prie naujai pridėtų blokų su sandorių duomenimis įrašo.

Kai 2009 metais buvo paleistas Nakamoto sukurtas tinklas, jis davė pradžią naujai turto pervedimo visame pasaulyje sistemai. Bet kas gali nusipirkti, parduoti, persiųsti ar gauti bitkoinų naudodamasis kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu su paprasčiausia piniginės programėle.

Kadangi nėra jokio centrinio valdymo taško, bitkoinas dažnai vadinamas nereikalaujančiu leidimo ir decentralizuotu. Tai išties pirmieji pasauliniai pinigai, kurių nevaldo jokia valstybė ar kitas subjektas.

Žinoma, bitkoinas jokiais būdais nėra vienintelė kriptovaliutos forma. Šimtai – ir, galiausiai, tūkstančiai – skaitmeninių valiutų išleista po bitkoino debiuto 2009 metais. Daugybė jų atlieka panašias funkcijas kaip ir bitkoinas, tačiau turi ir papildomų savybių.

Pavyzdžiui, Monero yra sukurta privatiems sandoriams ir užtikrina didesnį anonimiškumą, o Ethereum – nacionalinė Ethereum valiuta – gali būti naudojamas mokėjimui už skaičiavimo išteklius, pvz., sąveiką su decentralizuotomis programomis. Kai kurias iš šių kriptovaliutų plačiau panagrinėsime kituose skyriuose.

Nors įvairių kriptovaliutų struktūra ir panaudojimas skiriasi, šios savybės išlieka tokios pat:

• Iš anksto nustatytas kiekis, kurio negalima savavališkai padidinti
• Nevaldomos centrinių šalių, įskaitant vyriausybes ir įmones
• Sandoriai ir piniginių balansas visiems matomas viešajame įrašų žurnale
• Gali būti persiunčiamos kitiems be tarpininkų (pvz., mokėjimo tvarkytojų)
• Jų negalima paprastai konfiskuoti ar įšaldyti

Kaip kriptovaliutos naudojamos šiandien

Šiandien kriptovaliuta naudojasi žmonės iš visų socialinių ir ekonominių sluoksnių. Vartotojų valdomų skaitmeninių pinigų grožis slypi jų daugialypiškume.

Kriptovaliutą galima naudoti mainams, pavyzdžiui, mokant už prekes ir paslaugas internetu ar parduotuvėje…

…Ją galima naudoti kaip taupomąją sąskaitą, nepasiekiamą trečiosioms šalims.

…Ją galima iškeisti į kitas kriptovaliutas ir į su dekretiniais pinigais susietus žetonus, vadinamus „stabiliosiomis monetomis“ (angl. stablecoins).

… Jos taip pat populiarios norint atlikti perlaidas – išsiųsti pinigų draugams ir šeimai į užsienį, o viešai kotiruojamų įmonių yra laikomos turtu.

Nuo Venesuelos kavos augintojų iki rizikos draudimo fondų ir nuo privačių advokatų iki investuotojų milijardierių – kriptovaliutą naudoja įvairūs žmonės visame pasaulyje.

Štai kaip naudojamos kelios populiariausios kriptovaliutos:

• Bitkoinas (BTC): Skaitmeninės santaupos, necenzūruojami pinigai, alternatyvus turtas („skaitmeninis auksas“), kriptorinkos etaloninė valiuta, P2P rinkos keitimo tarpininkas.
• Ethereum (ETH): Mokesčiai už sąveiką su išmaniosiomis sutartimis (t. y. skaičiavimo prieiga), skolinimas ir skolinimasis per decentralizuotą finansų rinką (angl. DeFi), likvidum decentralizuotai prekybai užtikrinimas ir susiejimas su daugybe ERC20 žetonų, išleistų Ethereum tinkle.
• Tether (USDT): Kriptovaliuta, santykiu 1:1 susieta su USD, naudojama pinigų perkėlimui visame pasaulyje, kaip bazinė valiuta keičiant kriptovaliutas ir kaip stabili vertės saugykla.
• Monero (XMR): Mainų P2P rinkose, įskaitant tamsiojo interneto svetaines, tarpininkas. Taip pat naudojamas privatiems sandoriams, turto užmaskavimui ir kaip anoniminiai skaitmeniniai pinigai.
• Tron (TRX): Mokėjimas už tinklo pralaidumą ir prieigą prie decentralizuotų programų „Tron“ tinkle, kaip skaitmeninė valiuta ir kaip mokėjimas už „DeFi“ paslaugas, tokias kaip skolinimas, įkeitimas ir kasyba.

Tai tik nedidelė dalis kriptovaliutų, kiekvieną dieną naudojamų milijonų žmonių. Peržiūrėkite visų „Kriptomat“ svetainėje pasiekiamų kriptovaliutų kaina, kurias galėsite saugiai laikyti nemokamose piniginėse.

Kaip matote, potencialios kriptovaliutų panaudojimo galimybės yra labai plačios – mes vos palietėme paviršių.

Kitos kriptovaliutos buvo sukurtos remti decentralizuotą valdymą, sintetinio turto prekybą, pinigų srautų generavimą, retų daiktų prekybą žaidimuose ir daug daugiau.

Nereikia būti kripto ekspertu, kad suprastum, jog kriptovaliutos – tai kartą per gyvenimą pasitaikantis išradimas, išties viską pakeičiantis. Nors daugeliu atveju vietoje kriptovaliutos galima naudoti tradicinį turtą, pvz., pinigus, kriptovaliuta pasižymi tam tikromis savybėmis, atskiriančiomis ją nuo tradicinių finansinių produktų.

Kodėl visi turėtų įsigyti kriptovaliutos

Nepaisant kriptovaliutą išpopuliarinusio investicinio potencialo, yra dar daugybė priežasčių, dėl kurių, mūsų nuomone, visi nusipelno jos turėti.

Bendruomenė

Vienas geriausių kriptovaliutos aspektų – apie ją susiformavusios bendruomenės ir jų traukiami žmonės. Nesvarbu, ar patenkate į 1%, ar į 99%, verta turėti skaitmeninių pinigų, kurių negalima areštuoti ir turinčių užprogramuotą trūkumą, sukuriantį jų paklausą ir paskatinantį žmones laikyti juos kaip ilgalaikę investiciją.

Skaitmeninė transformacija

Pasaulis persikėlė į skaitmeninę erdvę, o tokie įvykiai kaip koronaviruso pandemija ir jos sukelti socialinio ir profesinio elgesio pokyčiai paskatino šią tendenciją. Sparčiai pereiname prie visuomenės be grynųjų pinigų, nes didžioji dalis veiklos, nuo darbo iki apsipirkimo, atliekama internetu. Tuo pat metu piliečiams kyla nerimas dėl vyriausybių ir technologijų įmonių kišimosi į jų skaitmenį gyvenimą, nes, atrodo, kad jos nori valdyti mūsų tarpusavio sąveikas ir sandorius.

Įgalinimas

Kriptovaliuta suteikia galimybę pasinaudoti perėjimu prie skaitmeninio gyvenimo ir sušvelninti daugybę trūkumų: privatumo praradimą, cenzūrą ir blokavimą. Taip, kaip niekas negali priversti jūsų naudotis bitkoinais, taip niekas negali priversti ir jais nesinaudoti. Tai yra pasirenkama technologija, tačiau šimtai milijonų žmonių nusprendė dalyvauti kriptovaliutų ekonomikoje.

Finansinės alternatyvos

Kriptovaliutos turėjimas nereiškia, kad turite atsisakyti nacionalinės valiutos ir sukarpyti savo kredito korteles: vis dar galite naudotis pažįstamomis ir kasdien naudojamomis finansinėmis priemonėmis ir platformomis. Kriptovaliuta suteikia alternatyvų pasirinkimą tiems, kurie nepasitiki įdiegtomis finansinėmis sistemomis ir jas valdančiais žmonėmis, ir tiems, kurie verčiau pasikliauja matematika, o ne politikos lyderiais ir bankininkais.

Atsparumas cenzūrai

Nesvarbu, ar labiausiai vertinate finansinių reikalų privatumą, galimybę sutaupyti pinigų juodai dienai, ar galimybę sukurti verslą, kurio niekas negali sužlugdyti ar cenzūruoti, kriptovaliuta suteikia tam priemones. Naudojant bitkoinus ar panašią kriptovaliutą kiekvienas sandoris laikomas lygiu: sandorius patvirtinantis kompiuterių tinklas negali diskriminuoti pagal amžių, lytį, rasę, valstybę ar finansinę padėtį. Todėl tai yra sąžiningiausi pinigai, kokius tik pasaulis yra matęs.

Kaip nurodoma casebitcoin.com svetainėje: „Bitkoino, kaip „skaitmeninio aukso“, savybių, atsparumo cenzūrai ir lankstumo derinys paverčia jį galingu įrankiu, kurį naudodami žmonės gali perimti savo finansinį gyvenimą į savo rankas ir (arba) pasislėpti nuo infliacinių centrinių bankų monetarinių politikų. Štai kodėl kai kurie vadina bitkoinus „taikia revoliucija“.“

Kaip galima gauti kriptovaliutos

Jei dar neturite kriptovaliutos, pradėti yra kur kas paprasčiau, nei manote.

Mokėjimo platformos, neobankai, keityklos, P2P rinkos, elektroninės piniginės ir populiarūs mokėjimų tvarkytojai leidžia tiesiogiai pirkti ir parduoti kriptovaliutas, Svetainėje „Kriptomat“ galite įsigyti kriptovaliutų, tokių kaip bitkoinai ir Ethereum, atsiskaitydami kredito kortele, SEPA bankiniu pavedimu, „Neteller“, „Skrill“ ir „Sofort“.

Peržiūrėkite mūsų gidą: „Kaip pirkti kriptovaliutą ir saugiai ją laikyti“.

Šiais laikais kriptovaliutos pirkimas yra greitas ir paprastas. Kai pirmą kartą įsigysite kriptovaliutos ir saugiai ją paliksite piniginėje, būsite pasiruošę atrasti daugybę jos panaudojimo galimybių. Nenustebkite, jei netrukus jus pavergs jos tiesumas, skaidrumas ir greitis.

Tikime, kad visi turės bent šiek tiek kriptovaliutos, tebūnie tai investavimo, taupymo ar prekybos tikslais.

Sąžiningos ir nediskriminuojančios kriptovaliutos struktūros dėka visi turi galimybę nuspręsti kaip ir kada imti kaupti kriptovaliutą.

Kai pirmą kartą įsigysite kriptovaliutos, norėsite išsiaiškinti, kaip pakeisti vieną kriptovaliutą kita.

Kriptovaliuta – DUK

Ar kriptovaliuta yra gera investicija?

Didėjantis profesionalių investuotojų ir mėgėjų skaičius didina kriptovaliutos populiarumą. Nesvarbu, ar domitės bitkoinų prekyba siekdami trumpalaikio pelno, ar investuojate į kriptovaliutą dėl ilgalaikės naudos, turite daug ko išmokti. Sprendimas investuoti yra asmeniškas – galbūt norėsite pasitarti su finansų konsultantu. Tačiau įsitikinkite, kad šis asmuo supranta kriptovaliutų rinkos teikiamas galimybes.

Kuri kriptovaliuta yra geriausia?

Klausimas „kuri kriptovaliuta yra geriausia“ yra puiki galimybių nagrinėjimo pradžia. Tačiau greitai suprasite, kad atsakyti į šį klausimą toli gražu nėra paprasta. Yra keli tūkstančiai kriptovaliutų, kiekviena jų turi savo tikslą, populiarumą rinkoje ir istoriją. Kai kurie gali sakyti, kad geriausi yra bitkoinai (BTC), tačiau daugybės kitų kriptovaliutų vertės per pastaruosius metus kilo kur kas greičiau nei bitkoinų, nepaisant jų nepastovumo. Kiti sakytų, kad Ethereum ar XRP yra geriau nei BTC dėl ryšio su išmaniosiomis sutartimis. Skirkite laiko panagrinėti pasiekiamas kriptovaliutas ir kai nuspręsite, kuri kriptovaliuta yra „geriausia“, praneškite mums apie savo sprendimą!

Kaip veikia kriptovaliuta?

Nors kriptovaliutą sukūrė ir palaiko žmonės, tačiau jos taisyklių įgyvendinimą ir monetų perdavimą kitiems tinklo dalyviams atlieka mašinos. Tai pasiekiama naudojant paskirstytąjį kompiuterių tinklą, kuriame kiekvienas turi įrašų žurnalą – informaciją apie visų sąskaitų balansą ir veiklą tinkle esamu laiku. Šie kompiuteriai, naudojantys specialią programinę įrangą, bendrauja tarpusavyje ir transliuoja informaciją apie naujus sandorius. Tuomet kiekvienas kompiuteris ar taškas atnaujina savo įrašų žurnalo versiją, kad ji atitiktų visuose kituose tinklo kompiuteriuose esančią versiją. Ne visos kriptovaliutos naudoja blokų grandinės (angl. blockchain) (tai išties yra sujungti duomenų blokai) technologiją, tačiau visos teisėtos kriptovaliutos apsaugo duomenis juos užkoduodamos.